Sāpes: kāpēc rodas, kādi veidi?

    Labai dažnai apatinės nugaros dalies skausmas, sąnarių skausmas, galvos skausmas, migrena, cervikalgija arba kaklo skausmas gali tapti lėtiniu.

    Kaip apibūdinamas skausmas, skausmo pojūtis?

    Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija (angl. International Association for the Study of Pain) skausmą apibrėžia kaip asmeninę individo patirtį, kurią sukelia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiai veiksniai. Skausmas ir skausmo suvokimas yra du skirtingi reiškiniai. Asmuo skausmo idėją įgyja vaikystėje kartu su gyvenimiška patirtimi. Visada reikia atsižvelgti į tai, kaip skausmą jaučia ir išgyvena konkretus žmogus, nes skausmas yra individualus procesas. Skausmas gali paveiki tiek socialinę, tiek psichologinę žmogaus gerovę.

    Skausmo fiziologija

    Skausmas – tai sudėtingas procesas, apimantis smegenis, organizme esančius skausmo receptorius ir perdavimo kelius, kuriais „siuntėjas“ siunčia skausmo impulsą „gavėjui“, taigi toks kelias yra dvikryptis. Procese dalyvauja įvairūs neuroreceptoriai (pvz., opioidiniai receptoriai), jonų kanalai (kalcis, natris) ir neuromediatoriai (noradrenalinas, serotoninas).

    Skausmo klasifikacija

    Skausmą galima suskirstyti į šiuos tipus: neuropatinis skausmas, nocicepcinis skausmas ir centralizuotas skausmas. Skausmą taip pat galima skirstyti pagal jo trukmę: ūmus skausmas trunka ne ilgiau nei 4 savaites, poūmis skausmas – nuo 4 iki 12 savaičių ir – lėtinis skausmas – ilgiau nei 3 mėnesius.

    Nocicepcinis skausmas

    Geriausiai nocicepcinį skausmą apibūdina skausmas po operacijos. Nocicepcinis skausmas taip pat jaučiamas peiliu įsipjovus į pirštą. Žaizda gali būti mechaninė ir uždegiminė, su infekcija ar išemija.

    Neuropatinis skausmas

    Pažeidus nervų sistemą, paprastai prarandama funkcija, pavyzdžiui, pradedamas jausti tirpimas ar dilgčiojimas, kuris žinomas tiems, kurie serga neuropatija. Esant neuropatiniam skausmui, nervų funkcija padidėja, todėl žmogus jaučia skausmą.
    Priežastys gali būti įvairios: skausminga diabetinė neuropatija, postherpetinė neuralgija, nervų trauma, autoimuninės ligos, išsėtinė sklerozė, trišakio nervo neuralgija.

    Centrinis jautrinimas

    Nepakankamas ir sutrikęs skausmo suvokimas dažnai atsiranda esant fibromialgijai, osteoartritui, dirgliosios žarnos sindromui, intersticiniam cistitui ar lėtiniam dubens skausmui.
    Centrinis jautrinimas paprastai labai susijęs su ūmaus skausmo perėjimu į lėtinį. Jis gali sukelti hiperalgeziją ir alodiniją.

    Somatoforminis skausmas

    Tai somatoforinių sutrikimų sukeltas skausmas, kuriam esant asmuo dažnai skundžiasi nuolatiniu, stipriu ir varginančiu skausmu, kurio neįmanoma paaiškinti vien fiziologiniais procesais ar somatiniais sutrikimais. Jį sukelia emociniai išgyvenimai ar psichologinės problemos, kurios yra pakankamai didelės, kad sukeltų priežastinį ryšį. Dėl patiriamo skausmo, pacientas ir gydytojas ligos gydymui skiria daugiau laiko nei įprastai. [3]

    Gydytojas apžiūrėjo pacientą nuo galvos iki kojų, atliko įvairius tyrimus, išnagrinėjo gautus atvaizdus, konsultavosi ir nukreipė pacientą konsultacijai pas kitus specialistus, tačiau nebuvo nustatyta jokia fiziologinė skausmo priežastis ar nepavyko esamų simptomų rinkinio paaiškinti pagal jokius diagnostinius kriterijus.

    Pacientai, patiriantys somatoforminį skausmą, dažniau yra moterys, žemesnio išsilavinimo, vargingesniam socioekonominiam sluoksniui priklausantys žmonės, žmonės, kurie vaikystėje sirgo lėtinėmis ligomis, vaikystėje ar paauglystėje patyrė seksualinę ar kitą prievartą, taip pat pacientai, sergantys hipochondriniu sutrikimu, psichinėmis ligomis ar kurių šeimos narys kenčia lėtinį skausmą. [4]

    Kodėl svarbu išsiaiškinti, kad asmens patiriamas skausmas yra somatoforminis skausmas?

    Dėl somatoforminio skausmo ir nereikalingų manipuliacijų, neturint konkrečių indikacijų atliekamos operacijos, piktnaudžiaujama vaistais ir kitomis medžiagomis, kyla problemų šeimose. [4]

    Susipažinkite su terminais!

    • Alodinija: skausmas, kurį sukelia paprastai skausmo nesukeliantys dirgikliai, pavyzdžiui, plunksnos prisilietimas prie odos.
    • Hiperalgezija: skausmingesnė reakcija į dirgiklius, kurie paprastai nesukelia tokio stipraus skausmo.
    • Nocicepcinis skausmas: skausmas, kurį sukelia faktinis arba gresiantis audinių pažeidimas, kai nervinis audinys nėra paveiktas, tačiau skausmo receptoriai (nociceptoriai) vis tiek suaktyvinami.
    • Neuropatinis skausmas: skausmas, kurį sukelia somatosensorinės sistemos pažeidimai.
    • Centrinis jautrinimas: stipresnė reakcija į nociceptorinį dirgiklį centrinėje nervų sistemoje.

     

    Literatūros šaltiniai:

    1. Tauben D. (2020) Evaluation of chronic non-cancer pain in adults, UpToDate database
    2. Wheeler S.G. (2019) Evaluation of low back pain in adults, UpToDate database
    3. Aktuālā starptautiskā statistiskā slimību un veselības problēmu klasifikācija, 10.redakcija
    4. Levenson J.L. (2020) Somatic symptom disorder: Epidemiology and clinical presentation, UpToDate database