Sāpju profilakse

    Atpažįstame neatsargaus bėgimo pasekmes ir skausmą, kurį patyrėme vaikystėje nusibrozdinę kelią. Per laiką išmokstame vengti skausmo, išsiugdome natūralų savisaugos mechanizmą. Tačiau kartais ūmus skausmas nepraeina, tęsiasi ilgai ir tampa lėtiniu. Į ką reikia atsižvelgti, norint išvengti tokio skausmo? Tai nėra atvejis „Padariau ir baigta!“, siekiant gerų rezultatų, reikia dirbti su savimi!

    Pirmoji pagalba – šeimos gydytojas

    Turite bendradarbiauti su savo gydytoju. Jei reikės, pirminės sveikatos priežiūros specialistas įtrauks kitus specialistus: fizioterapeutus, skausmo specialistus ir kitus specialistus. [1]

    Kodėl skauda, jei audinys sugijo?

    Už skausmo jautimą kūne yra atsakingos smegenys. Ir nėra svarbu, ar skausmas yra aštrus, bukas, veriantis, trunka kelias dienas, kelias savaites ar mėnesius. Pirmiausia, patyrus sužalojimą ar po operacijos, kai patiriamas faktinis audinio sužalojimas (su kuo dažnai susiduriame, pavyzdžiui, kai peiliu įsipjauname pirštą ar koja atsitrenkiame į stalo koją), kurį laiką jaučiamas ūmus skausmas.

    Ūmus skausmas dažniausiai praeina: audinys sugyja, skausmas išnyksta ir nemaloni patirtis pasimiršta. Tačiau kai kuriais atvejais skausmas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ir pagrindinė problema nebėra audinio pažeidimas. Smegenys ir toliau perduoda skausmo signalus, kai tik žmogus pagalvoja: „Kažkas negerai su mano kūnu!, „Aš tikrai dar sergu!“, „Tai tikra katastrofa!“

    Mūsų organizmas sukurtas taip, kad daugeliu atveju bet kurių audinių pažeidimai (kaulų, raumenų) sugyja per 3–6 mėnesius. Nuo tada skausmo tęstinumas priklauso ne nuo struktūrinių sužalojimų, o nuo nervų sistemos jautrumo, tai yra skausmas ir jo pojūtis tampa komplikuotas ir apimantis įvairius galimus veiksnius, pavyzdžiui, biologinius, socialinius, psichologinius, kultūrinius, aplinkos ir t. t.

    Ką reikėtų daryti? Turime perprogramuoti, kaip smegenys suvokia skausmą, suprasti, kurie veiksniai prisideda prie skausmo pojūčio ir pakeisti skausmo pojūčio elgseną! Reikėtų giliau nagrinėti skausmą ir nesikoncentruoti į skaudančią ranką ar koją kaip į izoliuotą problemą. Vaistai padeda kurį laiką, tačiau dažnai reikia daugiau norint perprogramuoti smegenis. [2, 3]

    Psichoemocinė sveikata

    Kaip emocijos veikia nervų sistemos veiklą? Pats skausmas, kaip toks, sukelia neigiamas emocijas, padidina streso lygį, todėl skausmo pojūtis tampa dar labiau išreikštas. Viena iš užduočių yra rasti būdą, kaip sumažinti stresą. Galbūt turite užsiėmimą, kuris mielas širdžiai ir atitraukia mintis nuo skausmo? [2, 3]

    Taip pat naudinga psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Šis specialistas gali pritaikyti kognityvinės elgsenos terapiją ar kitą metodą, kuris padės suprasti skausmą, jo suvokimą, padės įsigilinti į baimes ir kitus įtakos turinčius veiksnius.

    Mityba ir gyvenimo būdas

    Mūsų nervų sistemai ir jos jautrumui aplinkai labai didelę įtaką turi tai, kaip ir ką mes valgome ir kaip praleidžiame dieną. Judėjimas, svorio metimas, skysčių vartojimas, sveika mityba ir metimas rūkyti yra galingos jėgos, kurios mažina skausmo impulsą.

    Reikėtų pergalvoti miego įpročius ir ypač atkreipti dėmesį į miego higieną: eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, prieš miegą nevartokite alkoholio ir sumažinkite prie ekrano praleidžiamą laiką. Jei reikia, jūsų šeimos gydytojas rekomenduos vaistus, kurie padeda įveikti miego sutrikimus. [1]

    Fizinis aktyvumas

    Kai kenčiame lėtinį skausmą, mūsų judėjimą riboja skausmo baimė. Mes bijome susižeisti. Tačiau mūsų smegenys tikisi, kad mažėjant judėjimo baimei sumažės ir judėjimo įtakos skausmui baimė, mūsų organizmas pamažu atgaus jėgas ir skausmo pojūtis sumažės. [2, 3]

    Jei nežinote, kaip vėl pradėti fiziškai judėti, turėtumėte kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodys, kokius pratimus atlikti, stebės, kaip juos atliekate, ir skatins nenuleistų rankų. Kadangi nėra vieno visiems tinkamo recepto, galite rinktis jogą, tai chi, grįžtamojo ryšio metodą. Kenčiant nugaros skausmus, dažnai rekomenduojama atlikti tempimo pratimus. Tempimo pratimai, kurie pradžioje atliekami pasyviai (padedant kitiems), po to aktyviai (mankštinatės be kitų pagalbos), praplečia judėjimo amplitudę, sustiprina raumenis, ištvermę, suteikia daugiau lankstumo ir pagerina pusiausvyrą. [1]

    Būkite pasiruošę bendradarbiauti

    Norėdami sumažinti lėtinį skausmą, turite būti motyvuoti, dirbti ir bendradarbiauti su medicinos specialistais. Pradžioje pas gydytoją turėtumėte lankytis kas 2–4 savaites, vėliau, jei gydymo eiga bus sėkminga, apsilankymai bus daug retesni. [1]

    Būkite pasiruošę papasakoti gydytojui apie viską, kas neramina, tai yra ne tik apie skausmą kurioje nors kūno vietoje, bet ir apie savo gerovę, emocinę būklę ir sveikatą apskritai. Norėdami įveikti skausmą, atidžiau pasigilinkite į šiuos gyvenimo aspektus!

    Literatūros šaltiniai:

    1. Tauben D. (2020) Approach to the management of chronic non-cancer pain in adults, UpToDate database
    2. Live Active, Understanding Pain in less than 5 minutes, and what to do about it! [Internet] Available at: https://www.youtube.com/watch?v=C_3phB93rvI [Acessed: 22 December 2020]
    3. Linton SJ, Shaw WS. Impact of psychological factors in the experience of pain. Phys Ther. 2011 May;91(5):700-11. doi: 10.2522/ptj.20100330. Epub 2011 Mar 30. PMID: 21451097