Traumas

    Viena iš lokalizuoto raumenų skausmo priežasčių yra trauma. Dažniausiai patiriamos traumos yra raumenų ir raiščių patempimai ir sumušimai. Šios traumos patiriamos netinkamai atliekant fizines veiklas.

    Patemptas raumuo

    Patirdamas per didelį krūvį, raumuo per trumpą laiką yra tempiamas daugiau nei fiziškai gali atlaikyti, todėl atsiranda raumens patempimas. Labai rimtais atvejais raumuo netgi gali plyšti. Dažniausiai patempiami nugaros, kaklo ir šlaunies raumenys.

    Sutraukto raumens simptomai: skausmas, raumens spazmai, tinimas, mėlynės susidarymas, raumens nusilpimas arba negalėjimas raumens pajudinti.

    Traumos atveju skausmo priežastis dažniausiai žinoma iš karto, todėl nereikia atlikti specialių tyrimų. Tais atvejais, kai reikia patikslinti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, atliekami raumens tyrimai ultragarsu arba magnetinio rezonanso tomografija. [1]

    Kaip gydyti sutrauktą ar įplyšusį raumenį?

    Dažniausiai skausmas praeis savaime, tačiau gijimo procesą galima paspartinti.

    • Patyrus traumą, raumenims reikia leisti pailsėti.
    • Šaldykite. Šaldomaisiais gelio maišeliais; ledo kubeliais, suvyniotais į audinį; šaldytų daržovių maišeliu – bet kuo, ką rasite po ranka.
    • Elastinis bintas padeda paremti raumenį ir mažina tinimą.
    • Pakelkite sužeistą galūnę į širdies lygmenį, pavyzdžiui, atsigulkite ant sofos ir po koja pakiškite pagalvę.
    • Vaistai nuo skausmo mažina skausmą ir tinimą. Jei skausmas nėra didelis, vartokite nestiprius vaistus nuo skausmo, kurių galite įsigyti be recepto, pavyzdžiui, paracetamolį, ibuprofeną arvietiškai naudojamą diklofenaką su mentoliu.

    Kai skausmas pradeda nykti, turėtumėte pradėti judinti raumenį: po truputį tempkite raumenį ir jį treniruokite. Daug pratimų, kuriuos nurodys gydytojas, reabilitologas ar fizioterapeutas, galėsite atlikti namuose patys. Svarbu pirmiausia iki galo išgydyti raumenį ir tik tada vėl pradėti sportuoti. Kitu atveju vėl jį pasitempsite. [1]

    Kaip apsisaugote nuo raumenų patempimo?

    Svarbiausias dalykas yra apšilimas. Lengvas ėjimas ar kita veikla taip pat sušildys raumenis, o sušilę raumenys yra pasiruošę sudėtingesnėms veikloms. [1]

    Kas dažniausiai tampa apatinių galūnių traumų aukomis?

    Bėgikai! Bėgimas yra viena populiariausių fizinio aktyvumo formų. Visame pasaulyje bėgioja milijonai žmonių. Ypač didelė traumų rizika būdinga „sekmadienio bėgikams“, kurie, būdami nepasiruošę, nori įveikti save ir savo kaimynus. [2]

    Kam kyla pavojus susižeisti?

    • Anatominiai veiksniai. Nors mokslas vis dar nesutaria dėl jų įtakos susižeidžiant, manoma, kad bėgimas (ypač moterų), kelio raiščio kampo pasikeitimas gali būti viena iš kelio skausmo priežasčių. Kiti mano, kad skausmui įtakos turi konkretaus žmogaus pėdos struktūra ir architektūra. Yra įrodyta, kad aukšta pėdos arka gali būti daugybės traumų priežastis. Kojų ilgio skirtumai taip pat gali prisidėti prie bėgikų patiriamų traumų.
    • Amžius ir lytis. Mokslininkai neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu, tačiau manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės (50+) ir daugiau moterys labiau linkusios patirti traumas.
    • Bėgimo įpročiai. Kiek ilgai bėgate, kaip intensyviai ir kokius atstumus nubėgate. Bėgti 20 km per dieną nereikėtų daugiau nei vieną kartą kas dvi savaites. Pasirodo, kad vyrams, kurie nubėga daugiau nei 65 km per savaitę, kyla daug didesnė rizika patirti traumą. Įdomu tai, kad toks ryšys moterų atžvilgiu moksliškai nebuvo įrodytas!
    • Tempimo pratimai ir apšilimas. Tie, kurie reguliariai prieš bėgimą atlieka tempimo pratimus, linkę mažiau skųstis apatinės nugaros dalies ir raumenų skausmais.
    • Bėgimo batelių pasirinkimas. Pasirinkite patogius, tinkamo dydžio batelius, kurie nespaudžia ir netrina. Atsižvelkite į savo pėdos linkį.
    • Mityba ir papildai. Vitamino D trūkumas, per mažas kalcio kiekis kraujyje ir nepakankamas kalorijų skaičius gali prisidėti prie moterų bėgikių patiriamų lūžių. Mažiau nei 1800–2000 kalorijų per dieną nėra pakankamas skaičius bėgikams! Reikalingas baltymų kiekis per parą yra nuo 1,2 iki 1,7 gramo kilogramui kūno svorio. Prieš bėgdami, bėgdami ir po bėgimo gerkite daug skysčių. [2]

    Literatūros šaltiniai:

    1. Crowley K. et al. (2020) Patient education: Muscle strain (The Basics), UpToDate database
    2. Callahan L. R. (2020) Overview of running injuries of the lower extremity, UpToDate database